Apie Antrąjį amžių: elfų ir Saurono karas

Tęsiame pasakojimus apie Antrąjį Ardos amžių ir šįsyk kalbame apie Antrojo amžiaus viduryje (1693–1701 m.) vykusius elfų karus su Sauronu, kurie kilo po to, kai slaptomis buvo nukaltas Vienas žiedas.
 
„Nebaigtosiose sakmėse“ rašoma, kaip Sauronas supratęs, kad negalės pavergti elfų pasinaudojęs Vienu žiedu, nusprendė užvaldyti juos jėga. Jis išvedė iš Mordoro armiją orkų, puolusių žmonių ir kitų blogio padarų ir išžygiavo į Eriadoro žemes, plytinčias tarp Ūkanotųjų kalnų ir Lindono. Tik gavęs žinią apie užpuolimą Lindono karalius Gil-galadas į pagalbą elfams pasiuntė armiją, vedamą Elrondo, tačiau kelias buvo ilgas. Per tą laiką Mordoro armija įsiveržė į elfų kraštą Eregioną. Nors atvykusiam Elrondo pastiprinimui pavyko susivienyti su Eregiono elfais, didesnės Saurono pajėgos ne tik juos išstūmė, bet ir nusiaubė Eregioną ir užpuolė Ost-in-Edhilio miestą, kuriame buvo Brangakmenių meistrų kalvės ir lobynai – Saurono tikslas, mat ten jis tikėjosi rasti ir iš elfų atimti galios žiedus.

Kelebrimboras pats priešinosi Sauronui paskutinėje beviltiškoje kovoje ant Brangakmenių meistrų gildijos namų laiptų, bet buvo sučiuptas ir paimtas į nelaisvę. Išplėšęs gildijos namus Sauronas rado tik devynis žiedus, todėl kankino Kelebrimborą, norėdamas iškvosti, kur likusieji, bet išgavo iš jo tik kur paslėpti dar septyni žiedai. Apie tris galingiausius žiedus, slapta perduotus elfų valdovams, Kelebrimboras nieko neatskleidė, nes vertino juos labiau už kitus, mat buvo juos sukūręs pats, be Saurono įsikišimo. Kai iš Kelebrimboro nieko daugiau nepavyko sužinoti, jį nužudė, jo kūną, pervertą orkų strėlių nešė kariuomenės priešakyje pakabintą lyg vėliavą, eidami į mūšį su Elrondo vadovaujamais elfais. Saurono armija būtų įveikusi Elrondo karius, bet netikėtai buvo užpulta iš užnugario: Morijos durys atsivėrė ir pro jas išsiveržė Dūrino į pagalbą atsiųsti dvarfai, o jiems iš paskos - miškų elfai.

Valdovė Galadrielė, būdama toliaregiška, jautė, kad anksčiau ar vėliau Viduržemėje atsibus Morgoto paliktos blogio jėgos, o nuo jų apsiginti galės tik susivienijusios padermės, tad buvo užmezgusi draugystę ir su Morijos dvarfais, ir su miškų elfais, gyvenusiais už Ūkanotųjų kalnų. Kilus karui su Sauronu jie susivienijo bendrai kovai. Deja, net ir visi kartu Saurono įveikti nepajėgė, tačiau jų dėka Elrondas gavo progą suburti Eregiono elfus, atsitraukti į šiaurę ir įsitvirtinti upės slėnyje, kur įsikūrė Rivendelas. Supratę, kad Saurono neįveiks, miškų elfai per Morijos požemius grįžo į rytinę Ūkanotųjų kalnų pusę. Dvarfai taip pat grįžo į Moriją ir užvėrė Dūrino duris ir Sauronas negalėjo įeiti. Nuo tada Sauronas nepakentė Morijos dvarfų ir įsakė orkams kada tik galės, juos engti. O Dūrino durys liko uždarytos iki pat Žiedo karo. Neįsibrovusi į Moriją, Saurono kariuomenė pabandė užvaldyti Eriadorą: jie niokojo žemes, žudė ten gyvenusius žmones ir persekiojo elfus. Daugelis nuo jų bėgančių rado prieglobstį Rivendele.

Sauronas įtarė, kad trys elfų galios žiedai gali būti pas karalių Gil-galadą, tad išžygiavo į vakarus, Lindono link, bet turėjo padalinti savo pajėgas ir dalį paliko sulaikyti Elrondą ir saugoti užnugarį. Atrodė, kad nebėra Viduržemėje galios, galinčios pasipriešinti Mordoro kariuomenei, tačiau kai viltis buvo beveik prarasta, pagalba atvyko iš jūros, iš tolimojo Nūmenoro. Nūmenoriečių laivai dažnai lankydavosi Pilkuosiuose uostuose ir elfai juos su džiaugsmu priimdavo. Kai Gil-galadas suprato, kad gresia karas su Sauronu, jis nusiuntė žinią Nūmenoriečiams ir šie ėmė ruoštis, o netrukus juos pasiekė ir pagalbos prašymas. Nūmenoro karalius Tar-Minastiras išsiuntė didžiulį laivyną. Kai nūmenoriečiai pasiekė Viduržemės krantus, Sauronas buvo užėmęs bemaž visą Eriadorą, Rivendelas buvo apgultas, Pilkieji uostai priešinosi iš paskutiniųjų. Nūmenoriečiai sutriuškino Saurono armiją ir privertė trauktis. Dalis jų laivų išsilaipino toliau pietuose, Gvatlo upės žiotyse, ir besitraukianti Mordoro armija buvo užpulta iš dviejų pusių, pats Sauronas tuomet vos išsigelbėjo, palaužtas ir pažemintas jis grįžo į Mordorą ir prisiekė atkeršysiąs Nūmenorui. Rivendelą apgulusi armijos dalis buvo sunaikinta, o Eriadoras išlaisvintas, nors ir sugriautas. Taip baigėsi elfų ir Saurono karas dėl galios žiedų. Kas nutiko su žiedais? Apie tai kitą kartą.