Fantastika yra be galo įvairi. Nuo magiškų herojų ir jų nuotykių, iki distopiškų ateities vizijų, nuo kosmoso užkariavimo iki apokalipsės, nuo laiko kelionių iki… Žmogaus vaizduotė neribota, taip pat neribota ir fantastinė kūryba. Įvairiausios fantastinės idėjos randa atgarsių ir mūsų pasaulyje, o fantastiniai kūriniai dažnai atspindi mūsų troškimus ar baimes. Norėdami šiuos ryšius pristatyti plačiau, 2019 metais pradėjome kasmėnesinių seminarų ciklą „Kavinė fantastiška“.
Šie renginiai gana panašūs į literatūrinius salonus, kurie išgyveno aukso amžių Tarpukariu, bet niekur nedingo ir dabar. Taip pat jie primena geriau žinomus Mokslų kavinės, arba “Café Scientifique”, renginius. Kiekviena Kavinė turi konkrečią su fantastika susijusią temą, apie kurią šneka pranešėjas. Pranešėjas yra savo srities ir pristatomos temos specialistas, galintis populiariai nušviesti ir fantastinę, ir realiąją temos pusę.
Visi renginiai yra nemokami; jie vyksta kavinėse, tad jums kainuos tik maistas ar gėrimai, jei nuspręsite jų įsigyti klausydami pranešimo. Dažniausiai susitikimai vyksta ketvirtadienio vakarais. Jokios išankstinės registracijos nėra. Informaciją apie artimiausią susitikimą rasite Kavinės fantastiškos Facebook puslapyje, taip pat mūsų tinklalapio Renginių skiltyje ir Naujienlaiškyje.
2019 metai – pirmasis sezonas
Kavinę fantastišką pradėjome, kaip ir dera, nuo pradžios: sausio mėnesį filosofijos doktorantas Alfredas Buiko pristatė fantastikos ištakas, nuo seniausiųjų mitų, satyrų ir filosofinių veikalų iki pirmuoju mokslinės fantastikos kūriniu laikomo M. Shelley „Frankenšteino“. Vasarį susipažinome su kitokia istorija – kultūros istorikė Ugnė Andrijauskaitė pristatė fantastinį kiną, nuo pirmųjų bandymų prieš daugiau nei šimtmetį iki daugiamilijardinės šių dienų industrijos.
Kovą gilinomės į mitus ir matematiką: ekonomistas Pijus Krūminas pasakojo, kaip skaitmeniniai metodai padeda nagrinėti mitologiją ir pasakas bei kur ieškoti pasakų ištakų. Balandį skrodėme monstrus: fantastų bendruomenės korifėjus Andrius Jautakis su biochemike Marija Ger nagrinėjo įvairias fantastines būtybes – vampyrus, drakonus ir panašius padarus – iš biologinės pusės.
Gegužę keliavome į praeitį – Viduramžius bei Naujuosius laikus; istorikas Rūstis Kamuntavičius supažindino su tais laikais Vakarų Europoje gyvavusiais mitais apie Lietuvą, pavertusiais mūsų šalį tikrai fantastišku kraštu. Birželį nuvykome į daug tolimesnę praeitį – paleontologas Andrejus Spiridonovas supažindino su dinozaurų ir kitų priešistorinių būtybių rekonstrukcija, kuriai dažnai reikia pasitelkti nemažai fantazijos.
Liepą pasinėrėme į komiksų pasaulį ir „Marvel“ visatos moralines dilemas, kurias pristatė komiksų fanas ir vienas iš Comic Con Baltics organizatorių Valdas Markevičius. Rugpjūtį perėjome prie minties eksperimentų – filosofas Vilius Dranseika pristatė įvairius būdus, kaip fantastiniai scenarijai naudojami filosofų darbuose.
Rugsėjį žvelgėme į kosmosą ir ateitį: kosminių kelionių realybę ir perspektyvas pristatė astrofizikas Kastytis Zubovas. Spalį irgi žiūrėjome į dangų, tik truputį kitaip: teologas Gabrielius Klimenka pasakojo apie religinių institucijų požiūrį į fantastiką bei dažnai keistą religijos vaizdavimą fantastikoje.
Lapkritį rinkomės į teismo posėdį: Andrius Jautakis, pasikvietęs teisininkus ir rašytojus Justiną Žilinską ir Luką Ramoną, nagrinėjo įvairių fantastinių filmų bei serialų scenas iš teisinio požiūrio taško. O metus užbaigėme kalbomis apie zombių apokalipsę: medicinos studentas Tadas Alčauskas pasakojo apie medicinines įdomybes, sutinkamas fantastiniuose filmuose.